Lėšų pritraukimo strategijos, skirtos pasauliui po COVID-19 (1-oji dalis)

Pradedantis

Covid-19 pandemija kardinaliai pakeitė beveik kiekvieną mūsų įprasto gyvenimo aspektą (rašant šį sakinį, į galvą iškart toptelėjo žymiosios R.E.M. grupės daina, panaudota šiame gan sename „Greenpeace“ vaizdo įraše, nufilmuotame 1993-aisiais metais, tad, skaitydami šį straipsnį, galite drąsiai kartu paklausyti ir šios dainos :). Tai taip pat smarkiai paveikė ir ne pelno siekiantį sektorių ir jo finansavimą. Lėšų pritraukimas – ypač individualus aukojimas – tapo dažnai pasitaikančiu iššūkiu.

Daugelis ne pelno siekiančių organizacijų per Covid-19 krizės laikotarpį nesugebėjo atsitiesti, o kai kurios iš jų dėl to patyrė ilgalaikę žalą. Panašią situaciją buvo galima išvysti ir 2009-aisiais metais, pasibaigus Didžiajai recesijai. Vis dėlto kitos organizacijos viršijo savo lėšų pritraukimo tikslus ir dėka šios situacijos jos smarkiai išlošė. Taigi, kaip tai įmanoma? Kas slypi už šio skirtumo?

Pagrindinės sėkmingos laimėtojų strategijos, kurių dėka pasieksite kitą lygį

Lėšų pritraukimo strategija ir planas

Nepriklausomai nuo to, kaip stipriai Covid-19 pandemija „supurtė“ jūsų organizaciją, persvarstykite ir atnaujinkite savo lėšų pritraukimo strategiją ir ateinančių metų planą. O jei dar neturite nei strategijos, nei plano, pradėkite kuo greičiau prie to dirbti. Juk aišku kaip dieną, kad organizacijos, turinčios lėšų pritraukimo strategiją ir planą, pranoksta tas, kurios šių dalykų, deja, neturi. Šie dalykai atspindi jūsų nenumatytų atvejų planą, kai negalėsite daryti pažangos, pritraukdami lėšas, kaip planavote iš pat pradžių.

Atmetus visus neigiamus aspektus, Covid-19 pandemija daugeliui NVO taip pat tapo jaudinančiu postūmiu diegti naujoves ir ieškoti alternatyvių sprendimų lėšų pritraukimui, turint omeny ilgalaikius pokyčius. Taigi, nelikite kitiems už nugarų ir visus priblokškite savo lėšų pritraukimo strategija ir planu, papildydami juos naujomis idėjomis, priemonėmis ir metodais, kurie pasirodė esą veiksmingi!

Pasinėrę į darbus, nepamirškite ir kitų žmonių, esančių jūsų ekosistemoje, ir įtraukite juos į procesą. Čia ypač svarbūs jūsų valdybos nariai, finansuotojai, savanoriai, individualūs aukotojai ir kitos pagrindinės suinteresuotosios šalys. Jų įsitraukimas ir unikali patirtis padės jums efektyviai pakoreguoti savo lėšų pritraukimo fokusą, prioritetus ir tikslus.  

Tvarūs ir lankstūs organizacijos finansai

Tvarių ir lanksčių organizacijos finansų kūrimas yra jūsų apsauga, užklupus nežinomybe persmelktiems laikams, ir raktas į jūsų būsimą gerovę. O kaip visa tai paaiškinama praktiškai?

Pirmiausia, kadangi finansavimas dėl įvairių priežasčių gali būti nenuspėjamas ir nenuoseklus, jūsų pajamų šaltinių diversifikavimas sumažina riziką būti priklausomiems nuo vieno ar kelių pajamų šaltinių ir prisideda prie jūsų finansinio stabilumo. Kruopščiai patikrinkite savo pajamų šaltinių struktūrą pagal pajamų rūšį (fondai, individualūs aukotojai, juridiniai aukotojai ir kt.) ir apskaičiuokite pajamų procentą nuo kiekvienos rūšies. Taip pat apskaičiuokite pajamų procentą nuo kiekvieno aukotojo, įtraukdami kiekvieną pajamų rūšį, jei įmanoma. Pasak vienos auksinės taisyklės, pajamos, gautos  iš vieno aukotojo, neturi viršyti 10 % visų jūsų metinių pajamų. Norėdami diversifikuoti savo pajamų šaltinius, turėtumėte nuolat identifikuoti naujus finansuotojus ir užmegzti su jais ryšius bei apsvarstyti galimybę įvesti naujus pajamų srautus. Nauji pajamų srautai yra tai, ko anksčiau nebuvote įtraukę į savo lėšų pritraukimo strateginį planą, pvz., lėšų pritraukimas iš pagrindinių aukotojų, palikimo dovanojimas ar kriptovaliutos.

Kapitalo rezervai taip pat yra lemiama organizacijos finansinės būklės sudedamoji dalis. Yra du pagrindiniai kapitalo rezervų tipai – veiklos rezervas ir pokyčių kapitalas. Daugelis NVO pateko į krizinę situaciją, kurią sukėlė Covid-19 pandemijos protrūkis, neturėdamos didelių ar net išvis neturėdamos rezervinių lėšų. Dėl pandemijos jų padėtis tapo dar liūdnesnė, nes (ne visi, bet kai kurie) pavieniai ir juridiniai aukotojai atsisakė aukoti, buvo atšaukti gyvai organizuojami lėšų pritraukimo renginiai ir net kai kurie fondų aukotojai patyrė nuostolių.

Kuo skiriasi šie du pagrindiniai tipai? Veiklos rezervai yra jūsų finansinė apsauga, užklupus netikėtiems įvykiams (pvz., Covid-19 pandemijai), dėl kurių galite staigiai prarasti nemažai pajamų ir patirti didžiulių nebiudžetinių išlaidų. Pokyčių kapitalas yra papildomi finansai, padedantys paskatinti (ir ne tik) naujoves lėšų pritraukime ir kūrybiškumą jūsų organizacijoje. Kadangi abiejų tipų kapitalo rezervų lėšos nėra ribojamos, dažniausiai jūsų organizacijos vadovybė nusprendžia, kaip jas panaudoti. Rekomenduojama užsibrėžti tokią užduotį – sukaupti kapitalo rezervus, atitinkančius bent 3 mėnesių vidutines jūsų organizacijos veiklos išlaidas. Bet didesni rezervai tikrai nepamaišys!

Nenukabinkite nosies, jei, skaitydami šias eilutes, žinote, kad jūsų kapitalo rezervai yra labai menki arba jų išvis net nėra. Niekada ne vėlu pradėti juos kaupti žingsnis po žingsnio, pasitelkiant savo neribotas pajamas, pvz., pavienių aukotojų aukas. Taip pat galite panagrinėti galimybę kaupti savo kapitalo rezervus, pasitelkdami pagrindinio finansavimo dotacijas, nes kai kurie fondų aukotojai leidžia ir skatina tokią praktiką.  

Laukite šio straipsnio tęsinio (2-osios dalies).