Visuomenės apklausa: kas motyvuoja lietuvius aukoti pinigus labdarai?

Pažengęs

Portalo Aukok.lt užsakymu atliktas aukotojų elgsenos tyrimas parodė, kad lietuviai yra linkę gerus darbus daryti tyliai, nesiekia gauti simbolinės dovanos ar kitokio atlygio už skirtą auką. Lietuviai save vertina kaip racionalius aukotojus, kuriems ypatingai svarbi labdaros organizacijos finansinė atskaitomybė ir sąžiningumas; aukoja toms socialinėms iniciatyvoms, kuriomis asmeniškai pasitiki. Vienas stipriausių aukojimo motyvų – paramos gavėjo nekaltumas dėl sudėtingos situacijos, kurioje atsidūrė.

„Pirmą kartą Lietuvos aukotojų paklausėme, kas ir kaip motyvuoja aukoti pinigus labdarai. Nors dalis gautų atsakymų patvirtino per veiklos dešimtmetį aukojimo portalo Aukok.lt sukauptas žinias, tačiau buvo ir nustebinusių atradimų. Lietuviai save mato kaip labai racionalius aukotojus, kuriems labai svarbūs organizacijos tikslai ir finansiniai duomenys, tačiau patį aukojimo veiksmą atlieka remdamiesi emocijomis. Dažniausiai lietuviai aukoja pasirinkdami prekę, kurios dalis skiriama paramai ir grynaisiais pinigais į aukų dėžutes, o daugiausiai paramos susilaukia sergantys vaikai ir skurstantieji – visa tai iliustruoja, kad lietuviai pirmiausia aukoja širdimi“, – teigia Aukok.lt portalo vadovė Giedrė Šopaitė-Šilinskienė.

Aukok.lt portalo užsakymu, reprezentatyvią apklausą rugpjūčio 23 d. – rugsėjo 4 d. atliko UAB „Rinkos tyrimų centras“. Tyrime dalyvavo 802 įvairių amžiaus grupių respondentai, per paskutiniuosius 12 mėn. aukoję pinigais. Vartotojų elgsenos ir rinkodaros ekspertės, VU lektorės Indrės Radavičienės sukurta tyrimo metodologija buvo vertinama, kaip motyvuoja aukoti skirtingi veiksniai: aplinkos įtaka, paramos gavėjų charakteristikos, pasitikėjimas labdaros organizacijomis ir jų reputacija, gautinas atlygis už auką, asmeninė nauda.

Lietuviai aukotojai nenori viešumo ar simbolinės dovanos

Tyrimo duomenys atskleidė, kad lietuviai ištikimi požiūriui, jog gerus darbus reikia daryti tyliai. Net 65 procentai apklaustųjų nurodė nepasakojantys aplinkiniams apie tai, kad aukojo. Tik 12 proc. tyrimo dalyvių yra linkę pasidalinti su aplinkiniais tuo, kad aukojo. „Gauti rezultatai iš esmės sutampa ir su Aukok.lt portalo duomenimis. Net 44 proc. aukotojų, ne tik fizinių asmenų, bet ir įmonių, renkasi aukoti anonimiškai ir nepageidauja, jog jų vardas būtų skelbiamas socialinės iniciatyvos rėmėjų sąraše“,– teigia G. Šopaitė-Šilinskienė.

Lietuvių nemotyvuoja aukoti ir simbolinis atlygis. Tik 19 proc. respondentų nurodė, kad labiau aukotų, jei gautų simbolinį įamžinimą, 18 proc. – jei po aukojimo galėtų laimėti bilietą į laisvalaikio renginį. Tačiau dvigubai daugiau aukotojų (36 proc.) nurodė, kad labiau aukoti juos skatina tikėjimas, kad labdaros organizacija ateityje, susidūrus su bėdomis, galėtų jiems padėti. „Aukotojo elgsena visiškai atitinka lietuvių charakterį – esame kuklūs, nuoširdžiai tikintys, kad nereikia apie aukojimą pasakoti aplinkiniams ir tikėtis už tai gauti apčiuopiamos naudos“, – teigia vartotojų elgsenos ekspertė I. Radavičienė

Į kokių gavėjų pagalbos prašymą dažniausiai atsiliepia aukotojai?

Tyrimas atskleidė, kad lietuviai daugiausiai aukoja sergantiems vaikams (18 proc.), skurstantiems (16 proc.), bažnyčiai (15 proc.), gyvūnams (14 proc.). Aukotojus veikia paramos gavėjo nekaltumo motyvas – 43 proc. apklaustųjų sutiko su teiginiu „Jei aš žinau, kad paramos gavėja (-s) yra nekalta (-as), aš labiau jam noriu aukoti“. Dar daugiau, net 53 proc. respondentų teigia, kad labiau aukotų tiems, kurie yra nukentėję nuo gamtos stichijos ar kitų, nuo jų nepriklausančių, katastrofų.

Paklausti, kokiu būdu aukoja, respondentai dažniausiai nurodė perkantys prekę/paslaugą, kurios kainos dalis yra skiriama paramai (24 proc.), ir aukojantys grynaisiais pinigais į aukų dėžutę (20 proc.). Beveik penktadalis respondentų renkasi aukojimą internetu (19 proc.), 18 proc. aukoja telefonu (trumpuoju numeriu), 17 proc. aukoja tiesiogiai paramos gavėjui. G. Šopaitės-Šilinskienės teigimu, lietuvių aukotojų pasirenkami paramos būdai panašūs į kitų šalių. Pavyzdžiui, D. Britanijoje populiariausi aukojimo būdai taip pat yra grynieji pinigai ar prekės įsigijimas, lygiai tiek pat, 19 procentų, aukotojų paramą skiria internetu. Tačiau lietuviai net 2,5 karto dažniau aukoja trumpaisiais telefono numeriais.

Lietuviams ypatingai svarbus organizacijos skaidrumas ir reputacija

Tyrimo rezultatai parodė, aukotojai labai jautrūs paramos projektus vykdančios organizacijos veiklos skaidrumui ir reputacijai. Net 77 proc. apklaustųjų teigia, kad jie labiau aukoja organizacijai, kuri yra sąžininga, 64 proc. – kuri viešai skelbia savo finansines ataskaitas. Aukok.lt vadovės G. Šopaitės-Šilinskienės teigimu, šie duomenys parodo, kad lietuviai vertina save kaip labai racionalius aukotojus. „Būti atidiems ir patikrinti organizaciją, kuriai skiria savo pinigus, lietuvius greičiausiai skatina viešojoje erdvėje karts nuo karto pasigirstantys neskaidrumo atvejai arba asmeninis susidūrimas su nesąžiningumu. Tačiau paradoksalu tai, kad toli gražu ne visos organizacijos viešai skelbia savo finansines ataskaitas, tačiau vistiek sulaukia reiškmingos aukotojų paramos. Reiškia galutinį sprendimą aukoti priimame impulsyviai“, – teigia G. Šopaitė-Šilinskienė.  

Tyrimas atskleidė, kad 69 proc. aukotojų yra linkę skirti paramą tai organizacijai, apie kurios veiklos tikslus žino. Lygiai tiek pat, 69 procentų, apklaustųjų sutiko su teiginiu, jog labiau nori aukoti organizacijai, kuria pasitiki. 64 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems svarbi organizacijos reputacija. Ženkliai mažesnei daliai, tik 36-iems procentams apklaustųjų, prekės ženklo atpažįstamumas yra svarbus motyvas aukoti.

„Pasitikėjimas labdaros organizacija yra vienas svarbiausių veiksnių aukotojui. Tai patvirtina ne tik Lietuvos, tačiau ir kitų šalių aukotojų elgsenos tyrimai. Lietuviams paramos gavėjo reputacija ir asmeninis pasitikėjimo jausmas yra ženkliai svaresnis veiksnys nei žinojimas, kas yra organizacijos vadovas ar žinomo žmogaus raginimas aukoti“, – teigia Indrė Radavičienė.

Lietuva aukojimo reitinguose – tik 94 vietoje

Pasaulinio aukojimo indekso (World Giving Index) 2018-ųjų metų duomenimis, Lietuvoje pinigais aukoja 19 proc. gyventojų ir pagal šį rodiklį mūsų šalis užima 94 vietą iš 144. Palyginimui, gilias aukojimo tradicijas turinčioje D. Britanijoje aukoja pinigais 68 proc., Australijoje – 71 proc., Maltoje – 64 proc., o reitinge lyderiaujančiame Mianmare – net 88 proc. gyventojų. Nors kasmet gerėjantis Lietuvos rodiklis rodo, jog lietuvių motyvacija aukoti pinigus didėja, visdar gerokai atsiliekame nuo kaimynų: Latvija užima 88, Lenkija – 78, o Estija – 66 vietą.